Komité Nasionál ba Patrimóniu Kulturál Imateriál Timor-Leste (KOMNAS PKI TL) liu hosi Sekretaria Estadu ba Arte no Kultura, Ministériu Komérsiu no Indústria, Timor Aid no Komisaun Nasionál Timor-Leste ba UNESCO realiza Workshop Internasionál ba Sistema Sertifikasaun Tais iha Salão Nobre do MENEC Dili, Timor-Leste.

Workshop Sistema sertifikasaun Tais nu’udar parte ida hosi Planu Salvaguarda Urjenti ba Tais. Sertifikasaun Tais ne’e ho hanoin atu hatán ba preokupasaun soru-na’in sira nian kona-ba merkadu ba Tais ne’ebé menus iha Timor-Leste. Soru na’in barak maka la hetan rendimentu justu ba sira nia produtu Tais, nune’e mós konsumidor sira la dun rekoñese esforsu servisu no la fó valór ba soru na’in sira ne’ebé fa’an Tais.

Workshop internasionál ne’e marka mos prezensa hosi Prezidente Repúblika Dr. José Ramos Horta no hetan partisipasaun máximu hosi reprezentante soru na’in munisípiu 12 no RAEOA, Rede Soru Na’in, Asosiasaun no grupu kulturál sira, Empreza indústria kriativa, Kompañia moda/design, Estudante universitáriu no membru KOMNAS PKI TL ne’ebé kompostu hosi Ministériu Komersiu no Indústria, Ministériu Turizmu no Ambiente, Sekretaria Estadu ba Arte no Kultura Sekretaria Estadu ba Igualdade no Inkluzaun, Komisaun Nasionál Timor-Leste ba UNESCO, Timor Aid, Fundasaun Alola no parseiru Internasionál UN WOMEN no USAID.

Iha intervensaun Prezidenti Repúblika parabeniza ekipa KOMNAS PKI ne’e halo ona esforsu Bo’ot hodi rejista Tais nudar Património Kultural no Imaterial iha lista UNESCO niann. Prezidenti akresenta katak “Sertifikasaun, Branding sei tulun loke dalan hodi promove Tais iha merkadu laos deit Nasionál maibe mos internasionál , Branding halo ema seluk fásil identifika Katak ne’e Tais husi Timor”.

Entretantu objetivu prinsipál hosi workshop ne’e mak mak: Atu fahe hela informasaun kona-ba sistema sertifikasaun ba tais, hasa’e kapasidade stakeholder sira nian kona-ba impaktu hosi Sertifikasaun Tais ba sustentabilidade ekonomia no atu hahu dezenvolve lei ba Sistema Sertifikasaun Tais. Atividade refere sei realiza durante loron rua no foka ba temátika importante 3 mak hanesan:

1.Konvensaun UNESCO nian kona-ba Patrimóniu Kulturál Imaterial no lejislasaun ineternaionál sira ba sertifikasaun elementu Kulturál

2.Prosesu sertifikasaun craft mark ba artezanatu tradisionál no téxtil

3.Branding ba produtu artezanatu liu-liu Tais

Atividade ne’e realiza ho apoiu finanseiru hosi Fundu Patrimóniu Kulturál Imateriál UNESCO nian (ICH FUND) ne’ebé Timor-Leste hanesan estadu membru benefisia liu-hosi inskrisaun Tais iha Lista Patrimóniu Kulturál Imateriál UNESCO nian ne’ebé presija salvaguarda urjenti.

Loading

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *